Kęstutis Gečas

Autorius

„Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės“, Eric Berne (Bernstein)

Kanadoje gimusiam Eric Lennard Bernstein mes turime būti dėkingi už transakcinę analizę.

Jeigu R.Cialdini savo knygoje „Įtakos psichologija“ analizuoja, kas apskritai įtakoja žmones, tai E.Berne analizuoja dviejų žmonių tarpusavio bendravimą. Šios knygos pasaulyje parduota jau daugiau kaip 5 milijonai egzempliorių. Žinant, kad ši knyga, nors ir lengvai skaitoma, yra iš akademinio pasaulio, toks bendras tiražas išties įspūdingas.
Pavadinimas „Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės“ pasirinktas neveltui, nes E.Berne pirmiausia domina manipuliacijos, kurias pasitelkia žmonės, siekdami savo tikslų. Analizuojamos ne tik klasikinės schemos („vyras – alkoholikas“,  ar „moteris – namų šeimininkė“), tačiau kalbama ir apie retesnes schemas.
Šiandienos komunikatoriams, ypač dirbantiems Lietuvoje, turėtų labai sudominti taip vadinama Karpmano dramos trikampio teorija (Auka-Gelbėtojas-Persekiotojas), kuri parodo, į kokias manipuliacijas dažnai bandoma įstumti valdininkus ar politikus. Šis dramos trikampio principas naudojamas tiek skalūnų, tiek šilumos ūkio, tiek ir kitų problemų komunikacijoje.
Tačiau E.Berne knyga nėra tik pesimistinis darbas apie homo sapiens poreikį manipuliuoti kitais. Vienas svarbiausių jo darbo dalių yra taip vadinamos „dėmesio ekonomikos“ atradimas – žmonės yra socialinės būtybės, jie mėgsta dėmesį ir jaučiasi skolingi, jeigu dėmesio tik gauna, bet neduoda jo mainais. Žinoma, kalbama apie sveikus žmones, o ne sociopatus ir kitus „-patus“.
Ši „dėmesio ekonomika“, taip vadinami „paglostymai“ ne tik paaiškina, kodėl žmonės gerai jaučiasi, kai jais domimasi, jų klausoma. Šiuo aspektu „Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės“ susijusi su jau minėta knyga „Įtakos psichologija“, kur R.Cialdini, pateikdamas ne vieną tyrimą, įrodo, kad žmonės nemėgsta likti skolingi. Tik R.Cialdini kalba daugiau apie materialius dalykus, o E.Berne – apie žmogiškųjų santykių dalį.
Beje, tiek „Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės“, tiek ir „dėmesio ekonomikos“ koncepcija paaiškina, kodėl šiuolaikinis verslas, norėdamas laimėti komunikacines pergales, turi kitaip elgtis socialinėje medijoje nei galėjo sau leisti elgesį klasikinėje, senojoje žiniasklaidoje. 

Gauk naujienas pirmas!

Stebime komunikacijos pasaulio naujienas ir tendencijas. Visa tai pakuojame į mūsų naujienlaiškį. Nori jį gauti? Įrašyk savo el. pašto adresą. Kitkuo pasirūpins INK‘ai.

    Tai įvyko – INK naujienlaiškis jau žino kelią iki tavo pašto dėžutės. Ačiū! Geri darbai grįžta gerais laiškais.